pabaiga ir pradžia

mane darbe keičia du žmonės. berniukas toks visai gudrus ir man, kaip nelabai geram žmogui, iš karto pakibo lūpa nes jie nesuvoks kaip gerai turėjo nes ir toliau gerai turės. užtat moteriškaitė iškart nuotaiką pataisė – ji tik suklapsi savo geliniais nagais, nervingai sukikena ir vis kartoja that makes sense. vargšas berniukas, jis raportuos tiesiai į moteriškaitę.

aš stengiuosi nesirūpinti. ta prasme, vis pašniukštinėju, ar moteriškaitė padarė ką turėjo padaryti (nepadarė) bet pasitvirtinau kad man mano negelinių nagų prie nieko kišti nereikia, tai ir nekišu. ot iš principo, tik nežinau dar kokio.

bet kaaaai nėr ką veikt – ir mano kompas toj blogoj padėty kai visi mato kad nieko neveikiu. vis tiek jau apsišopinau, visus pletkus perskaičiau, gyvenimą susiplanavau ir net visą blogą sukopinau į word‘ą (ir atspausdinsiu! bus puiku!). dabar ieškau buto ispanijoje, nes jei ketinu būti Nekilnojamo Turto Magnatas tai gal jau reiktų pradėti, o tai su vienu butuku į magnate nepanašėju. reikia gi siekti Gyvenimo Tikslų.

už savaitės – vėl naujas etapas. aš tada būsiu ta, kuri nervingai kikens ir sakys that make sense.

uch, kaip nesmagu, man reikės būti maloniai su žmonėms nes negi iš karto parodysi savo tikrąjį veidą. juk neparodysi?

Reklama

tolerancijos trūkumas

nu žinokit.

darom bbq. prieš einant į pardę kažkas paklausia, ar nėra tarp mūsų vegetarų – tokių nėra, bet vienas berniukas pareiškia, kad jis musulmonas. nu ok, nors aš jau ir čia buvau suraukus snukutį, nes kodėl 7 žmonės turi riboti save dėl vieno man neaišku. galų gale galėtumėm kepti kiaulieną paskutinėj eilėj. bet dzin.

prisidėjom beklykaudami pilnus krepšius, jau slenkam link kasų – tas musulmonas priėjęs man tyliai sako – aš tai mėsos visai nevalgysiu. nu ble. nežinau kodėl, turbūt kad mes ne halal prisigriebėm, bet tai tokį dalyką reikia sakyti IŠ ANKSTO. ar jis galvojo, kad mes stovėsim ir galvosim apie jo gyvenimo pasirinkimus? ne, mes galvojom apie savo pasirinkimus. alkoholio, ta prasme.

dar per jį padariau neblogą pasirodymą. stovim lauke, jis preina iš nugaros ir patapšnoja man per petį. ant tavęs didelis voras, ramiai sako. aš iš karto pradėjau kalatotis ir žviegti NUIMKNUIMNUIMK. O tas toliau ramiu tonu neeee, jis tau ant užpakalio.

sąžinės nulis. NULIS.

purvas

jaučiuosi kaip purvinas paršiukas. taip ir atrodau, bet britukai kaip visada – mandagiai tyli ir nieko nesako. ogi negaliu kiekvienam priėjusi paaiškinti, kad aš visai ne purvina, aš tiesiog labai nemoku kremo nuo saulės teptis, nes, būkim atviri – tai yra nepaaiškinama.

 19400687_10155077947009823_8327706608990372421_o

tas baltas drūžlys ir pora baltų taškiukų liudija, kad bandymas užsitepti kremo tikrai buvo! šita foto kai tik nudegiau, dabar tie raudoni lopai pavirto į rudą makaliūzę ir atrodo kaip purvas. ir jau po biški lupasi.

 

aš nežinau, kaip tai nutiko. gal aš tepiausi su vienu pirštu? tai yra kažkas aukščiau mano supratimo. išmečiau visus kremus ir nusipirkau purškalą, tą kur vaikams – kito būdo kovoti su britiška saule nesugalvoju.

išvežkit mane iš šitos šalies

18423184_10154940918979823_6895222211204212154_okokias tris dienas galvojau, kad radau puikesnę šalį nei ispanija savo pensijai – čilę. ir žmonės faini, ir šilta, ir avokadai skanūs, ir viskas funky, ir tt ir kaip kad j. pasakytų – turėčiau orią senatvę, nes viskas čia vis dar gan pigu. net pagūglinau kiek butas kainuotų.

tik ką ko tais persigalvojau. sėdžiu sau 12-am aukšte, valgau sušius ir laukiu grįžtant g. ir STAIGA kažkaip lova pradėjo kratytis. pažiūrėjau laukan – mano skrybėlė sau sėkmingai baigia nuo stalo nučiuožti.
išėjau į koridorių – iš kito kambario išlindo susivėlęs čilietis. ar čia normalu, klausiu.
jo, sako tas. šeštadienį didesnis drebėjimas buvo. pažiūrėjo į mano persikreipusį veidą ir jau angliškai bandė paguosti nebijok, va, net mano žuvis akvariume vėl ramiai plaukioja.

nu ir nafik žinokit. aš nesu rami kaip žuvis ir niekad nebūsiu. man tokio streso mano metuose nereikia. greičiau susipakuot ir maut į ramesnes vietoves.

fancy dress

papasakosiu aš jums savo liūdną gyvenimo istoriją. nu gal ir ne liūdną ir gal ne gyvenimo, bet vis tiek.

žodž, visokių teminių vakarėlių mano gyvenime buvo ne viens ir ne du, o gal net visi trys ar keturi. turiu visokių įrodymų:

12314449_10153538661159823_1782861541511102375_o

matot tą dešinėj? ten aš. jau šitą seselės kostiumą m. ir i. nužiūrėję pareiškė, kad aš gal jį iš seksšopo nusipirkau, nes visai jis ne seseliškas. bet nieko oi nieko jie nežino, ir tą tik patvirtino visi halovynai londone, nes šita apranga yra kukli iki negalėjimo ir pasirodo prisegamos kojinės yra vienas ir būtiniausių aprangos atributų ir aš manau tik per spalį padaromą 75proc tokių pėdkelnių pardavimų. šitą faktą aš visada imu ir pamirštu.

 

buvau mat pakviesta į gimtadienį. gimtadienis chapel‘yje ir dar pasideda vidurnaktį (dėl pateisinamų priežasčių, dauguma gimtadienio dalyvių prieš tai ėjom į koncertą) tai buvo pareikšta, kad tema bus kunigai ir vienuolės. kaip ir dera, viskuo pradėjau rūpintis pusvalandį prieš išeidama, bet labai nuoširdžiai, prisiuvau kryžių prie suknelės ir net pasisiuvau abitą. nu, kaip kad vienuolė.

vienintelis dalykas tas, kad man po to šeštadienį reikėjo keltis šeštą ryto nes turėjau skristi į paryžių. tai kai jau po poros vyno taurių (pusvalandis po vidurnakčio) visi po biški pradėjo būriuotis ir kviesti taksus į tą gimtadienio balių, mano smegeninė sukvykė VALDYKIS, aš stebuklingai jos paklausiau (turbūt branda pagaliau atėjo) ir ėjau ne į balių, o namo (išdidus balsas). nu gerai, dar jubiliatas negeriantis, primečiau kad balius gali būti riboto linksmumo.

vienas iš geriausių sprendimų, ever. tą supratau dabar, kai pradėjo cirkuliuoti foto iš to baliaus.

aš ten su savo vienuolės apranga būčiau Truputuką Nepritapus. blem, čia tikrai bet kokiam teminiam baliui reikia tiesiai į seksšopą eit, nes kitaip tai ne gyvenimas. kur čia visa logika, nežinau. gal dar pagyvensiu kelis metus uk (jei neišmes) ir sužinosiu. reikia gi integruotis į visuomenę.

labai daug talento

be perstojo kalbančiais autobusų vairuotojais susidūriau amerikoj. linksmų IMG_20170118_215037_775tube vairuotojų irgi pasitaiko, bet ne tiek jau ir daug tai labai negali pykti. nu bet lėktuve tai buvo pirmas kartas. berniukas vos įlipus surėkė į mikrofoną labas vakaras, kaip visi laikotės? tada patylėjo porą sekundžių ir sakė žinot, aš tai irgi labai gerai laikausi.

ir taip varė visą kelią – sakė dabar pasakysiu mano širdžiai labai svarbų dalyką – mes nusileisime 15min anksčiau. tai reiškia, kad dar šį vakarą galėsiu go out.

nežinau, gal čia buvo jo paskutinė diena? nes kai reklamavo loterijos bilietus tai rėžė galit laimėt milijoną – tiems, kurie nežinot, ką daryt su milijonu, duosiu du variantus: pirmas, galite su manim šiandien go out, bus smagu. antras, galit niekad nebeskrist su ryainair.

labai savimi patenkintas buvo, gale skrydžio nusilenkė.

——-

IMG_20170118_215118_553o aš gi buvau slidinėti, t.y. snieglentinėti (nes aš One of the Cool Kids). iš karto apsiskelbiau, kad aš ‘beginner‘ė, bet labai talentinga‘. galvojau, kad visi paliks mane ramybėje, bet nepaliko ir visiems teko išvysti, kad visgi dėl antros dalies apie talentingumą pamelavau. kažkaip sunkiai viskas buvo, nesuprantu.

 

kėdukė

dsc_1356.jpgvat žmogui reikia patogiai gyventi, negi lankstysiesi čia – ne, atsineši kėdukę, pasistatai ir ir gali žiūrinėti prekes kaip padorus žmogus.

tik nepagalvokit, kad čia jo vietinė parduotuvė – čia oxford circus, net britiški pensininkai neįperka kažkur aplink gyventi. vadinasi, tempė kokiu autobusu per pusę londono. respectas.

 

 

 

 

o kalbant apie pensininkus, tai sutikau naujus ispanijoj: 15873401_10154557449279823_1957700384830438523_nsuplanavau savo pensiją, gėriau labai blogą bloody mary traukinuke ir parsivežiau 15 dešrų. iš 17 laipsnių parskridau vidury nakties į savo 4; labai susikrimtau ir galvojau koks neteisingas pasaulis. iš to liūdesio net loterijos bilietą nusipirkau, nes reikia gi kažkaip pagaliau praturtėti.